Naudoju reportažinį, režisūrinį bei kitus stilius, kurie pagal aprašymus stipriai skiriasi, tad vienam stiliui savęs nepriskirčiau. Man labai svarbu, jog nuotraukoje atsispindėtų šiluma, emocijos, tikrumas ir nepriekaištinga pačios nuotraukos kokybė, o klientams proceso metu turi būti smagu. Kad to pasiekčiau, naudoju įvairius metodus. Dažniausiai klientai nebūna niekada turėję fotosesijos (ypač vestuvių metu) ir baiminasi pozavimo. Tačiau visuomet randame bendrą kalbą ir procesas vyksta su šypsenomis. Pasitelkiant visas fotografijos taisykles, stengiuosi iš esamos situacijos padaryti geriausią estetinį vaizdą. Fotosesijoje parodau pozavimo taisykles ir minimaliai taisau eigoje, kad klientas nesijaustų nepatogiai. Kiekvienam klientui tinka kitokia poza ir dauguma nori matyti nesuvaidintus, tikrus, gyvus kadrus. Stengiuosi rasti kompromisą, kad klientas jaustųsi jaukiai ir jam būtų smagu. Tarp pozavimų gaudau tikras nesuvaidintas emocijas. Visuomet galutinėje nuotraukoje iš žmogaus akių galima pamatyti, ar jis buvo atsipalaidavęs ir savimi. O renginio metu padarau formalias bendras nuotraukas ir smagias (jei norima pakvailioti), kitą didžiąją dalį laiko stengiuosi netrukdyti linksmintis ir gaudau emocijas. Atrenkant nuotraukas, pirmenybę teikiu emocijoms ir estetikai. Ryškindamas nuotraukas – kuriu šiltumo ir jaukumo efektą, nemėgstu per daug retušuotų nuotraukų, jas tvarkau subtiliai, kad galutinėje nuotraukoje tai nebūtų pastebima. Iš mados jau išeina „plastmasiniai veidai“ ir imamas vertinti estetiškai pateiktas tikrumas. Dažnai klientai apie mane atsiliepia, kaip apie mokantį pagauti „tą kadrą“.